Turkija. Dalis pirma.
Kaledinis traukinys Sofia - Istanbulas velavo gera valanda. Laukimas baisiam salty. Bet nera to blogo. Vagonas 482 absoliuciai internacionalinis. Cia japone zu new zelandieciu, egiptietis su rumune, dar daugiau japonu ir new zelandieciu, italas, prancuzai ir lietuve (ar ruse). Is kazkur vis atsirandantys vynai, romai, rakijos, suriai, duonos ir desros, ir istorijos, daug istoriju zmoniu, kelianciu Kaledu taures - butelius kazkur pakeliui is Europos i Azija…
Pora valandu miego, mazytis galvos skausmas, beveik dinges pro traukinio langa pamacius Inga. Vel istorijos, daug istoriju po menesiu atstumo. Mecetes, turgus, vanduo, daug daug vandens. Vapuros* vietoj troleibusu, tavla* vietoj saskiu, kepti kastonai vietoj ledu, arbata vietoj alaus, batu valytojai* vietoj roziu pardaveju. Ikyrus turkai, kaskart tampantys smagiu nuotykiu ispesus kokia juokinga nuolaida ar dovanu. Gido pastaba: “ta moteris kaip tu” po pristatymo freskos Zojos, nuzudziusius visus 4 savo vyrus ir esancios feminisciu altoriumi. Gan netiketas komplimentas turkiskame kontekste.



Emiau ir isimylejau as ta miesta. Ir pasakiau, kad grisiu.
*Vapura - toks laivelis, nesantis ne meile, o tave is Azijos i Europa arba atvirksciai.
*Tavla - toks ypatingas tradicinis zaidimas, kuri zaist moku.
*Batu valytojas - zmogus, prievarta nusveiciantis tavo batus ir prasantis uz tai pusshimti litu.
Rodyk draugams








